Ne smuikas ir ne gitara
Melodiją į širdį lieja,
Kai suskamba ne
sol nata,
O balsas sutikto alėjoj...
Ir pustoniai užvaldo jau,
Po šitiek laiko nesimačius.
Pasikartojimų daugiau,
Nors penklinėj ne visos natos...
Kitaip girdžiu ir aš dabar –
Abu išmokome klausytis.
Melodiją... (ar prasitart?)
Išgirst norėčiau – dar ne sykį...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-03-07 11:50:57
Svarbu, kad išmokome klausytis vienas kito.Graži melodija.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-03-07 10:47:49
Žavingas... alsavimas jausmu iš pat gelmių.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-03-07 10:02:20
Jausmas pasakiškas, kai primirštas balsas suskamba muzikos garsais.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-03-06 23:25:40
Šmaikščiai ir žaismingai čia...
Melodiją? Manau, šoka trypia raganaitės...tiks?
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-03-06 22:55:29
Taip giliai ir gražiai, su didele meile išsakyti žodžiai. Labai patiko
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-03-06 20:22:20
Ir aš norėčiau, ir ne kartą :)
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2016-03-06 19:55:28
labai jautru