Aš sudegiau seniai, seniai...
Tuos pelenus jau nežarstyki.
Kartu nelemta mums. Tikrai
Žinai tu puikiai tai, brolyti.
Lyg lapas, plaukiantis upe,
Žolės griebiausi, stataus kranto
Ir susirietusi kampe
Maldoj šaukiau aš tavo vardą.
Jau nužydėjo, nebegrįš
Šis laikas saulėtos jaunystės.
Slepiu pavargusias akis.
Rudens rūkuos man nepaklysti...
spika
2016-03-06 14:11:37
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-03-06 23:20:21
Et, visi žmogaus amžiaus tarpsniai gražūs, o Pelenų diena jau praėjo...Neslėpt akių, užriesti nosį, ir dar ne vieną šposą sužinosi...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-03-06 20:17:56
Nesutinku. Mes ir dabar gražūs, beėt nejauni :)
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2016-03-06 19:58:58
jaunystėje mes patys gražiausi
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-03-06 18:31:00
Per širdį einančios eilės.
Viskas bus gerai, tik nereikia blaškytis.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-03-06 16:57:58
Rudens rūkuos man nepaklysti...
Paskutinę eilutę galima interpretuoti, kaip tikėjimą arba, kaip abejonę.
Bet mes, moterys, esam stiprios ir nepasiduodam!
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2016-03-06 15:50:46
Lyg lapas plaukiantis upe,
Žolės griebiausi, stataus kranto...
Labai prasmingos ir gilios eilutės!