baltame fone  išbyrėjusios raidės
mano šiokiadienius  rodo
nuomonės  susitelkusios sklaidosi
geras kelias mano akims  parodytas
tik mano raidės – ne avys ganomos
aš pati jų nemoku  surikiuoti į eilę
išsibarsto skliaute nesuvaldomos
kartais pyktį išreiškia
kartais meilę
tinka viskas – apsnūdusios dienos
atmerktomis akimis besišypsančios naktys
ar prie lango  prilipusi  pilnaties mėnesiena
ar mintis kad vienąkart viso šito neteksiu
dažnai savim netikiu ir jūs manimi netikėkit
paslapčių pilnos raidės kurias parašyti išmokė
nuotaikos mainosi... dar sako  atvėsus širdis –
rašyk tai iš ko gyveni  ir už ką tau sumoka
protas nugali – baltam fone pasipila skaičiai
jie tokie patys  mieli ir reikšmingi kaip raidės
dvejybiniais įrašais sumos tikslios ir aiškios
šioj  kovoj  niekas nenugali...  ir nepralaimi