Prisnigo, prikrito,
Pripustė į širdį,
Kartu su žeme
Lauki pirmo griaustinio,
Kad  mažos šalpusnių
Širdelės išgirstų
Ir sprogtų iš džiaugsmo
Žiedais pirmutiniais!

Upeliai išneštų
Praėjusį laiką,
Vaivorykščių blykstėm
Varvekliai sudužtų!
Ir džiaugsmas sugrįžtų.
Ar daug žmogui reikia,
Kai grįžta varnėnai
Į senąją gūžtą?