Po pernykštės ražienos kailiu
Tebemiega sustiręs grumstas,
Bet laukimas jau tvyro ore —
Sukliuksės, sualmės ir suoš
Tas gyvasis vanduo,
Kur balutėj vidurdieny drumsčias,
Išsikoš per šaknis,
Sukapsės į ąsotį sulos.

Virsmas... Ar jo geidi?
Ar jau raumenys judesio ilgisi?
Ieškai sėklų daržams?
Ar skaičiuoji jau grėblio dantis?
Jokio ženklo kol kas —
Tebešiurpso pernykštėmis smilgomis
Nykiai snūdūs laukai,
Bet kad keičias kažkas, juk jauti?

Nuo pat ryto šypsausi
Lyg tau neščiau geriausią naujieną,
Mano vėjau piety,
Atlapoti jausmų žirginiai.
Nuo glamonių tirpstu,
Užmirštu užsitęsusią žiemą,
Kupina gyvasties —
Su ąsočiu sulos atėjai.