Slenka sutemos
kloniais, pašlaitėm.
Nevėžis jau snaudžia ramus.
 
Noriu bristi į tėkmę,
nors vandens taip mažai,
taip nusekęs gražuolis Nevėžis.
 
Atsigautų manoji širdis,
per dienelę nuvargusios kojos.
Su aušra rytmetys pašauks vėlei.
 
Suksimės darbų verpetuos.
Kada saulė glausis alksniuos,
vėl skubėsim Nevėžio bangos