Jei prašysiu gyvenimui mūsų didingos pilies,
Tai pradėk abejot, ar esu aš tava išrinktoji.
Taip, tikiu, kad tu viską gali, bet į ją mūsų laikas trupės.
Jeigu Dievas šalia, kam berūpi šventovė?

Su tavim man namai — po žvaigždėtu dangum,
Po lapu, po ledu, po lietum, po velėna.
Tai vieta, kur mes leidžiame laiką kartu
Ir kur laukiam sugrįžtant, kai esam po vieną,

Kur ant žvilgsnių šviesių suverti bučiniai,
Kur nuo ryto lig vakaro — šypsenų luotai,
Kur tik ilgesio pančiai neleidžia išeit,
Kur tu verkt užmiršti, bet išmoksti dainuoti.