Eiliuotojos geras komentaras. trumpas, bet geras. Būtent – mąstome apie viską...

Tiktai klausimai - be atsakymų. Kadangi kūrinuko pavadinimas giminingas mano slapyvardžiui, tai mane įpareigoja pamąstyti, o ne bele ką parašyti.
Apie mus palikusius paukščius? Jeigu emigrantus, tai - didžiulis galvos skausmas. Privalo mąstyti tie, kurie gali ką nors pakeisti.
Apie ilgesį? Pavasarius negrįžusius? Tai vienišų žmonių galvos skausmas. Mąstysime ar ne, ilgesys seks paskui mus, kaip šuniukas, kaip šešėlis. Apie negrįžusius pavasarius nėra prasmės mąstyti. Jie jau negrįš.
Apie būtą nerimą? Žingsnius baugščius?
Apie pilką kasdienybę? Duonos kąsnį?
Amžiams išsiskyrusius draugus?
Ar verta mąstyti, kas liko praeityje ir nieko negalima pakeisti.
Apie kelią, kurio mudu nesurasime?
Jeigu iš anksto nusiteikiama kelio nerasti, tai ir nebus jis surastas.
Apie tai, kad kartais regis –
Baigias ne tik žemė – ir dangus?
Viskas praeina, net nesėkmės. Reikia tiktai kantrybės.

Apie viską mąstysime, nes viskas reikšminga. O eilėraštis toks, kokio reikia sau ir kitiems.