Netoli namų —
Atodūsis sugrįžtančio.
Pražiūrėtos akys
Laukiančio ir laukiamo.
Lašas slysta, krinta ir ištykšta.
Susigėrėm,
Liko tuščias laukas.
Išsisprendėm —
Nei kliūtis, nei atramos,
Nei didžiūnų neramuno pagrindas.
Rėkia usnys
Apie stygių prakaito.
Lauko akmeniui
Nieks atminties nelavino
Tik įrėžė
Ženklus neišskaitomus —
Visos prasmės
Samanom aptvarstytos.
Srūva valandos
Ir paros, ir savaitės.
Rieda nulis,
Neužkėlęs vartų.
O ant vyrių rūdys
It sukepęs kraujas
Ir negyvas kaminas —
Be dūmo,
Kai atodūsiai
Lyg susitarus liaujas.
---
Ilgesys — trupėjimo graudumas
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-03-01 15:16:56
Netoli namų, bet ne namuose. Iki jų tas sausas laukas, ženklai akmenyje, atviri vartai.
Ašara ištiško, kitos giliai. Ilgesinga.
Gal per ėjimą namo matyti apskritai gyvenimo sunkumas (nebūtinai siejant su šiuo siužetu).
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-03-01 11:01:30
Susitraukus buitis į atodūsį... gal žiemos sąstingio pasekmės, o gal benykstančio gyvenimo, senkančio laiko...