Sugirgžda tartum durys medis
Ir aš atsisuku atgal –
Tikiuosi: gal, o gal, o gal
Tave surasiu nepametęs
Alėjoj geltonų kaštonų
Ar tankiam parko vidury...
Bet tu plaukais lašus geri...
O čia aplink – vien kapišonų,
Apykaklių stačių vitražai,
Spalvotų skėčių kauburiai.
Deja, nesižaviu kuriais,
Nes man spalvų šiandieną maža.
........................................................................
Skaidraus tenoriu, geliančio lietaus,
Kuris palyja tiktai tau,
Kad liktumei be grimo ir be dažo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): D&G
Sukurta: 2016-03-02 22:36:29
.Iki pat širdies gelmių .. be dažo ir be grimo. Sujaudino..
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-03-01 18:38:05
Neieškok nepametęs, jau seniai ne gegužis...
O šiaip- labai jautru.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-03-01 13:20:39
Žmogus visą gyvenimą svajoja, viliasi kažko gražaus ir malonaus. Kartais tenka ilgai laukti kažko nepaprasto, bet dažniausiai sulaukiama, kai visai nebesitikima.
Galbūt lietus ir gali nuplauti grimą nuo veido, tačiau nuo Sielos nuplauti nėra pajėgus.
Vaizdingai išreikštas ieškojimas bei laukimas kažko širdžiai mielo.
Jausmingas, lyrinės eilės.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-03-01 11:04:10
Patiko...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-03-01 08:42:54
Patinka toks paatviravimas. Gyvenimo akimirkos.