Galbūt pamiršau,
O gal buvo naktis per skaidri –
Vandens patalai užsūpavę žvaigždynus prakiuro.
Ir buvo tylu,
Ir atrodė užmigusi jūra,
Ir kopų šešėliai atrodė tokie netikri.
 
Bet vieną menu –
Tu sėdėjai šalia prisiglaudus
Uždengusi liemenį nuogą plaukais, mano rankom.
Tik laikas skubėjo per daug.
Tartum to neužtenka –
Rodyklėm suraižė mintis...
Nors visai nebeskauda –
 
Jutau, kaip banga akmenėlį į smėlį įmynė,
Nes vėjas pakilo palikęs ant kranto putas išplautas.
Ir aš supratau,
Kad atėjo sekmadienio rytas ne tas.
.................................................................................................
 
Jau švito...
Žinojom –
Saulėtekis šis paskutinis.