Pakartojom taisykles ir išimtis tas, kur kartojasi,
Sudėliojom save iš gražiai nuobliuotų dalių
Ir net rodės, kad galime būti tikri ir nematomi
Minioje tokių pat sudėliotų ir mums svetimų.
Bet juk žinom abu, kad sulaužysim norminius įžadus,
Iš brangiausių altorių paliksim tik tai, kas brangu –
Mielą klišę iš pirmo eilėraščio neparašytojo,
Gal keisčiausiąjį vakarą, kai negirdėjom balsų.
Ak, juk žinom abu – nepavyks išlaikyti pusiausvyros,
Nesuliejus keistų tobulai pagamintų dažų,
Nors kartosim taisykles ir kuopsime buitines betvarkes –
Neišmoksim gyvent nuobodžiai – be klaidų.