Miriau aš vakar o gimsiu rytoj
Baltos burės plevena be vėjo tyloj
Kibios sruogos taršos aplink
Ir teka mėnulis kartu su manim
Gyvybės slėniai kalnuoti statūs
O mirtis tai stiklinė dykuma
Šąla basos kojos tipenant ledu
Ir kažin ar kur nueisiu
Rytais mėnuliui tekant
Auksinių šarvų dulkėm
Seniai barstau aš savo galvą
Deja auksinę ugnį kursto
Man dar nežinoma širdis
Ir jei pasaulis šis
Tėra sapnų gaudyklė
Tai margi josios pūkai
Tėra vaiduokliški mano plaukai
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-02-25 14:25:41
Aiškiau pradžioj ir pabaigoj, centras su stikline dykuma ir auksinėm dulkėm slidesnis.
Kūrinio ne tik mintis, bet ir forma kaip gaudyklė (su konkretesniais kraštais ir pūkais viduje).