Jau tėviškėj tik vėjo žingsniai platūs –
Jų nesulaiko ir pasvirusi tvora.
Keistai įdubusi ir klėties nugara,
Tušti langai ateinančių nemato...

Ar verta grįžt, kur niekas nebelaukia?
Tiktai pavasaris grįš lino marškiniais,
Snaiguolės baltą savo gyvastį praskleis,
Ir visa, ką atbusti saulė šaukia...
-----------------------------------------------------
Išsiųsčiau laišką, adresą užrašius,
Tačiau ten skaitančių seniai jau nebėra.
Skrynelė atminimų vis dar pravira,
Ir metų skersvėjai jų neišpašė...