Kaip talismaną akmenį nešioju,
Įspaustą riekėje – ruginėj duonoj.
Virkauja per naktį surūdiję kryžiai
Ant pilkapio kupros –
Ant lino drobės.
Prisimenu kaip nespalvotą filmą,
Dar kažkada, vaikystėje matytą.
Tik atmintį taip skauda, sopa:
Susigrąžinti laiką –
Laikas nebeleidžia.
Tuo keliuku jau niekas nebevaikšto,
Kur namo pamatai kas dieną dūla.
Arimuose tik pienės, svėrės klesti,
Debesys keistai –
Žemai parkritę.
Kaip talismaną akmenį nešioju,
Įspaustą riekėje – ruginėj duonoj.
Žagarvyšnės pražydo, kvepia sodai
Ant pilkapio kupros –
Po mano kojom.
Medis
2016-02-23 14:24:24
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...