Dar drebia šlapdribas vasaris,
Dar gaubia darganos pečius.
Netirpsta neviltis, dar slegia...
Dar pasimetusi tyliu...
Manęs net žodžiai nebeklauso,
Sudėti sakinį sunku.
Sau svetima, tuščia bejausmė...
Nenoriu kurt tuščių eilių.
Žiema išeina... Ir vasaris
Dar vis pagąsdina šalčiu.
Dar žodžiai nesuranda kelio
Į mano širdį... Dar tyliu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-02-23 20:11:37
Tuoj kovas koją čia įkels
Ir atitirpęs žodis pasibels... :)
Į tavo širdį ir eiles.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-02-23 00:02:44
Na, kad jau prakalbot. Į gera :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-02-22 23:44:40
Geros mintys išreikšti tokiai nuotaikai
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-02-22 22:08:36
Būna tokių dienų, kai neklauso nuosavas žodis. Puiki mintis. Ačiū.
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-02-22 21:41:18
Gerai pagauta ir nuoširdžiai eilėmis iškalbėta būsena, kai "nesirašo". Ačiū:)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-02-22 21:07:04
Gera skaityti