Santrauka:
kartais kamuojiesi dėl tokių dalykų, kurie neįmanomi, o tu nori žinoti, taip nori žinoti, bet slepi... net nuo savęs
… o už lango nukaukši bateliai.
Įsižiebia žibintai tarp liepų.
Pūstašonėj stiklo vazelėj
Tyliai miršta jurgino žiedas.
Rašo vakaras juodraštį nykų,
Klevo lapais kirčius pasižymi.
Kažin kur tarp stalo ir knygų
Skamba kvailos pabirusios mintys:
Ar skaudės, jei žvaigždės nesugausiu?
Ar subirs ta šviesūnė šukėm?
……………….
Ne Likimų Dalintojas klausia.
Tai tik aš prie durų akutės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2006-10-22 00:16:41
Pirmas tapybiškas posmas-išties patiko- ir antras toks neblogai pradėtas, o toliau keisčiau:)