Apsaugok Viešpatie mūs mažutėlius,
Jų akeles tyras ir veidelius, kad joks
Paklydęs ir baisus šešėlis nebeįstengtų
Uždengti saulės ir skaisčios šviesos.
Padėk, o Viešpatie, išaugt laimingiems,
Neišdarkytom sielom ir tvirtiems sparnuos,
Ir kad švytėtų mūs vaikai kaip ryto saulė,
Tyri kaip ryto rasos obelų žieduos.
Ir nieko nėr pasauly skausmingesnio,
Kaip klystkeliuos išmėtyti vaikai,
Šešėliai ten suranda savo peną,
Patvinsta vaiko siela ašarų takais.
Surinkim ašaras visas lig vienos,
Kaip tyrą auką auksiniuose induos,
Ir pastatykim savo sąžinėj altorius,
Kad visuomet primintų vaikų kančias.
poeta
2016-02-22 00:49:07
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-02-22 13:30:27
Ir aš prisidedu prie maldos, nuoširdu
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-02-22 12:42:07
Prie jūsų išsakytos maldos prisidedu ir aš. Ačiū:)
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-02-22 08:59:51
Radau prasmę, taip tikra.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-22 08:55:51
Prasmingas ir jausmingas kūrinys. Labai gražus noras apsaugoti vaikus nuo blogio.