Vėjas paskutinį lapą
Užmaršty kažkur nuneš.
Kas tikrais draugais tau tapo,
Negaliu žinoti aš.

Ar tik tai, kad žmogus žmogui
Deda ranką ant peties...
Kaip linksmam žaliajam žiogui,
Sparną vasarai kurs ties.

O gal aukštą, tvirtą medį
Šiandien jausi tu šalia.
Jis nei juokiasi, nei gedi
Savo kepure žalia.

Tik savos širdies plakimo
Paklausyk... Aš tai žinau...
Ir nereiks tau keikt likimo,
Žemės šios gimtos sūnau!..