Tiesiog užsidenki akis,
Tiesiog užsidenk ir ilgėkis.
Lyg būtum pats sau neregys,
Nes nieko daugiau nebelieka –
Tik kvepiantys vyšnių žiedai,
Tik plaukus kedenantis vėjas,
Kuris tau kažką pakuždėjęs
Vėl priminė tai, kas kadais
Tave paklaidino lyg vaiką
Laukuos – ne tankmės vidury.
Ir ko jau daugiau neturi –
To vyzdžio drugelio, to paiko.
Pro jį tik pažvelgęs regi,
Kaip bėgo negrįžtamai laikas
Ir kylant į dangų apsvaigo
Vien tavo vaizduotė laki...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-02-17 20:52:03
Pasižiūrėjau Pro drugelio vyzdį, ir ką gi:
Tik kvepiantys vyšnių žiedai,
Tik plaukus kedenantis vėjas.....
Romantika. :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-02-17 15:18:38
gyvos, vaizdingos, ilgesingos eilės
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-02-17 11:10:24
Koks būtų nuobodus gyvenimas be klaidų, ir iš ko gi mokytumėmės?
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-17 00:38:32
Dabar Jūs įsitikinęs, kad gyvenime klydote. Manau, kad ne. Jeigu Būtumėte pragyvenęs gyvenimą kitokį, dabar vis tiek būtumėte galvojęs, kad klydote. Niekada nereikia gailėtis dėl pragyvento gyvenimo, nes jis prabėga labai greitai, kaip jį žmogus pragyventų. Gal tik man būtų gaila beprasmiškai pavėjui paleisto laiko.
Labai vaizdingas kūrinys. Taip ir matau vyšnių žiedus ir vėjo kedenamus plaukus.
Ačiū, kad esate ir rašote nuostabias eiles.