Santrauka:
Šulinys kažkuo panašus į žmogaus laimę. Kuo dugiau iš jo semi vandens ir duodi kitiems,
tuo jame tyresnis, skaidresnis vanduo. Taip ir su žmogaus laime. Kuo daugiau dalini save kitiems,
tuo tavo laimė tyresnė, skaidresnė, – kaip tas vanduo šulinyje. Saulė. Smėlis.
Saulė. Smėlis. Vėl miražas:
Gal ten medis, gal akmuo...
Ar buvai kada tu mažas?
Aš tikiu buvimu tuo.
Būti ar nebūti? Tavo
Kūnas šilumos narve.
Jo dar niekas neapgavo
Šitam smėlio pragare.
Kur vandens čia susirasti? –
Miraže tik šulinys.
Nei nupirkti, nei iškasti;
Nepadės net ir žynys.
Vėjas numetė į langą
Žaibo nutrenktas šakas.
Kai sapnai tave aplanko,
Susiimki į rankas.
Supranti tik susapnavęs,
Kas gyvenime esi.
Ir matuok čia nematavęs, –
Tik istorija teisi...
--------------------------------
Sapnai – tik pusė veido...
Ir tai iš kitos pusės.
Jie kartais šiaip neleido
Daryt iš dramblio musės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-17 00:21:42
Taip auksiniai žodžiai, kad žmogus būna laimingesnis, kai dalina laimę kitiems. Kaip sakydavo mano vienas a.a. bendradarbis, jog jis jausdavosi kur kas sveikesnis, kai darydavo ką nors gero, pvz. padėdavo.
Labai vaizdžiai pavaizduota dykuma su paslėpta mintimi. Štai dėl istorijos abejoju ar ji taip jau ir yra teisi.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-02-17 00:03:51
Pabaiga linksma. O ir šiaip neliūdnas :)