Akmuo daug kalba, galima perskaityti ir pažinti net nesuprantamiausius įrašus.
Sprendžiant pagal pavadinimą, viskas sustoję mirties taške todėl, kad taip nusiteikęs arba akmuo, arba jo įrašų skaitytojas. Netgi labiau pastarasis (akmuo neguli sau, jis numestas, jį perprasti nesivarginama).
Bet tokiu atveju šaltiniai būtų rašytiniai. Nes rašytini – tokie, kuriuos reikia rašyti.
Esamas variantas rašytini pateisinamas, jei mintis ta, kad galimybė įsiamžinti (pvz., žmogui palikti savo įrašus) paties atmetama. Tokiu atveju mintis vėl susiaurėja.
Reikėtų vietoj rašytini rasti bendresnį  žodį (pvz., gilūs, tylūs ar kt.). Bus nevienprasmiška.

Viskas kinta kaip ir metų laikai. Nusistatymą, be vergo galima pakeisti, pakėlus akmenį ir jį pakalbinus.