Oracija internetui
 
                      Žodžių gražių rast‘ sunku, kad pašlovint‘ internetų ir jo kūrė`jus .Anas apyvertia mūsų gyvenimų aukštyn kojam. Anas mūsų ir darbas, ir džiaugsmas, laisvia ir viltis. Kas preš dvidešimt pinkius metus galė`ja pamyslyt‘, kad takį daiktų turė`sme. A, va, nepatingėjam až laisvį stavėt‘ ir turim šitų stebuklų. Ir naudojames juo na vaikų lig mūs sanių, katrie tik netingi, ne vienas jų da pria žibalines lempelas ažgymį.
                       Miela mūs Adaliute kadais džiauges, kad sė`di un leptelia pria upes Švintos ir aiponu par skaipų su anūkėliu Paryžiuj utura, letuviškai utura, ba ana gali pamokyt‘jį ir pasakėlį letuviškų paprovyt‘. A mūs kūryba Žalioj žalėj. Kokia laisvia! Kų nori apia kū nori viskų gali rašyt‘, net tarmišku ūturku. Ir savus prisminimus, jausmus, denoraščių mintis, dainas, katros dūšiaj verda, net pensinikes erotinius sapnus gali čionai indėt‘. Be jokių glavlitų, cenzūrų. Tik valug savų cenzarių,- sąžinį ir padorumų. A kiek čia skaitymą gražaus! Lyrikų, mielų paetų ailes paskaičius, rodas kaip lietus dušių nuvelė`ja. Dėkui internetui ir svetaines kūrėjam ir rėmėjam ir rašantiems.
                      A kur da Gugla, Feisbukai, Vikipedijas, galybe elektroninių knygų. Infarmacijas jūra!
                      Dabok, kiek jaunimą mūsų, kur mokslų krimst netingeją, par internetų duonų baltų aždirba, algas gauna kaip koki seimūnai, ba amerikonam, britam ir kitiem bagočiam svietą labai jau naudingus darbus nudirba. Ir dažnai sadėdami čia savuos namuos. A paskui par internetų bankuos ir biržas biznius savus rakuoja.
                      Ir neraudokit panelas ir ponias, kad tevų trabelas sukiuža, darželiuose dilgelas želia.
Ir kad slyvela myžnia palungej nudžiūva, katrų Untaniokas kadais kratia atajis nakty basas.
Apsdairyk, paniut‘, ažu vingia upes Švintos, kokie rūmai susieda išaugii, a jo anūkas Valtran galingan insėdis pusį buvusia kaukuoza laukų apdirba vienas. A derliai kokie! Ne dyvas, kad kitiem darbų nelieka, ir čemudanus suskrovį,nukeliavį un britus ar vokečius dirba ir aždirba.Tik bedavojam ne vienas, kad Letuva išulioja. Kad anys letuviškai uturt ažmirš. Kas pensijas saniam aždirbs. Nebijokim! Dauguma jų letuviškas televizijas par internetų žiūri, ir su tevais par skaipų tarias kų čia Letuvoj naudingai nupirkus.
                       Par internetų Letuva glabali patapti gali, jei piletybes turės visi, kas genų letuviškų turi. Kad galėtų balsuot‘ internetu, ir valdžion veiklius žmones išrinktų, Kad kitų šalių piletybes turėdami, tinai jų seimuos Letuvėlai raikalus naudingus suktų. Turėkim vilties, kad pavydoliai ir teisė`jai kur su dvasiam šneka, apsrazūmys, a mės visi tautos referendume tarsme teip, kad letuviu gymis, visadu letuviu liktų. Net ažmiršusius kalbų, par internetų išmokyt‘ galim. Inkurkim makyklas internetines, kad emigrantų vaikai ti gyvindami letuviškas makyklas baigtų. Kokie galingi taptum, kad tevynei priraikus, per internetų pašaukus, visi piliečiai jų ginti sulėktų. Mūsų jau ne trys, a visi šeši milijonai būtų.
Internetas mum šitų galių duoda. Tai viltį darykim tikrovi. Teip aš, sanis iš pa Utenas, sakau jum, ,-veikim, braliukai!