O kaip plaikstosi vėjyje vėliavų šilkas —
Virš aukos ir virš budelio, virš avies ir virš vilko,
Virš tautos nuviltos ir virš kerzinių ponų,
Viršum gedulo švento ir patyčių šėtono,
Ežerų aptvertų, virš pilaičių ir vilų,
Virš beieškančių laimės už tūkstančių mylių.
Lyja lietūs, bet spalvos vilnija ir žėri.
Kas esi? Ne už avižas pareigą vežantis bėris.
Tokius mala dešron? Darbus dirba kombainai.
Štai rikiuotė darni ir įsakymas: Dainą! 
Šventės būna dažnai. Kiekviena — išskirtinė.

Virš galvų vėjas vaikšto po žolę šilkinę.