Kas kartą grįžta tie seni regėjimai:
Vaikystės soduos obelų žydėjimas
Ir vasaros, kai kvepia šienas vartomas –
Iš mūsų atminties tai neiškarpoma.

Jau languose švieselės ten nemirkčioja,
Ten grįžtančių nelaukia. Skaudžiai dilgčioja
Tos tuštumos aitrumas neišprašomas,
Kaip skonis obuolio, anksti nuraškomo.

Prisiminimų vieškeliais sugrįžtame,
Kad praeities mazgelį vėl atrištume
Žinodami, tik ten dar vis įmanoma
Atrasti pradžią savojo gyvenimo...