Šitą naktį

Santrauka:
Kadaise, seniai seniai, buvo tokia naktis ar bent panaši į šitą... buvo ir meilė... ech – jaunystė
Lengvas šokis plaštakių prieš liepsną –
Dar viena nežymi netektis,
Tiktai mirksnis sekundės dalelę
Ir pašėlusio vėjo naktis.
Apsisiauski apsiaustu dėvėtu,
Jis sušildys, kai gildys tamsa,
Kai neliks mūsų valtyje vietos
Ir iš skausmo drebėsiu visa.
Šitą naktį – vienintelę mūsų
Neskanautą nektarą geriu,
Būsiu tavo, pasižadu – būsiu,
Nors jau kartą iš meilės miriau.
....................................................
Apsisiauski – apsiaustas dėvėtas,
Jį kadaise per lietų nešiau,
Nors nebuvo jau valtyje vietos,
Juo tave nuo lietaus aš siaučiau...
Vasara7

2016-02-14 15:22:18

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2016-02-15 18:21:39

...gražus prisiminimas...sušildo...labai...

Vartotojas (-a): giedrytė

Sukurta: 2016-02-14 22:43:50

Nuostabus...

Vartotojas (-a): Juodojibagyra

Sukurta: 2016-02-14 19:37:20

Nostalgiškas sentimentalumas.
Bravo. Tai vertybė. 
Kai poezijoje aptinku šių bruožų, tai visuomet šildo.

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2016-02-14 18:39:30

Pamačiau šį vaizdą. Graži ta jaunystė , kai vienas dėl kito apsiaustus nešamės. O eilės dabar subrandintos, tai lyg jaunystės priminimas.

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2016-02-14 18:38:07

Apsisiauski apsiaustu dėvėtu,
Jis sušildys, kai gildys tamsa,
Kai neliks mūsų valtyje vietos,
Ir iš skausmo drebėsiu visa.

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2016-02-14 17:34:18

Juo tave nuo lietaus aš siaučiau...

Jaunystės meilė dosni... Gražūs prisiminimai.