Nugesintas vakaras

Skersgatvio juodume sumirgsi nugairinta,
Kasnakt užgožiama švieselė ant vaikigalių
Nutrupinto mūrinio kuolo (čia išraižėme su Giedre
ateitis – gimto lašo supimą įsčiose)

Vakaras, broleli, vakaras

Tada nelaukiančios, kad apkabinčiau,
Šimtmečiu atgal pasėtos pušys
Susigūžia
Nuo slidaus mano atsidūsėjimo,
Į kurį nejučiomis įpinu visus brūkšnelius nuo betono,
Ir be rėžio išlikusias trapias
Tokių pat vakarų pabaigas

Gatvės žibinto liepsnelė suvirpa,
Kai atsidusęs paguldau prieš ją
Savo drovų žvilgsnį