Naktis tyli, už lango krinta snaigės,
O šiapus dega žvakė vieniša.
Aplinkui sutemos lyg rūbas draikos,
Liepsnelė tykiai spraga aukure.
 
Lauke ledinis vėjas plėšos,
Vis mėto snaiges atgalia ranka.
O čia tylu, jauku ir šilta,
Liepsna aistringa teka it lava.
 
Už lango braška pilkos medžių šakos,
Barbena stiklą stingdantis lietus.
Bet viduje lyg laužas dega
Jausmingas vakaro dangus.
 
Nuožmusis vėjas laužia medžio šaką,
Sukrankia varna, pranašas kraupus.
O pataluos skardena juokas
Ir toks atodūsis nežemiškai saldus.
 
Kažkur pažyra šlapdriba grublėta,
Nučiuožia stogu varvantis lietus.
Pakvimpa tyliai bučiniais saulėtais,
Aistringais žodžiais geismas nebylus.
 
Lyg karalienė traukias tykiai naktį,
Nuaidi žingsnis gatvėj nebylus.
Sudegus žvakė merkia savo dagtį ,
O kambary tik miegas išdidus...