Senoj sodyboje gandrai
Vaikus pirmajam skrydžiui kviečia,
O tu į dangų vis dairais,
Suspaudęs rankoj varpą kviečio.

Lakuose varpos taip ir svyra,-
Vainikas dar nepintas čia.
Jau greit į darbą - vyrs į vyrą -
Išeis su blizgančia delčia.

Juk reik sutikti šventą Oną,
Pagerbt tradicijas senas,-
Ant stalo dėti šviežią duoną
Ir taip visas visas dienas.

Ateis ir šventas Baltramiejus,-
Gimtus lizdus paliks gandrai.
Skalsi duonelė tau namie jau
Ir tu į dangų  nedairais.