Šalin kelius dulkėtus,
Šalin juostuotą žemę,
Šalin vaikus snarglėtus
Ir motinas šventas.
Tegu šioj Žemėj lieka
Liepelė šalia kelio
Ir pilkas akmenėlis
Valstiečio ariamam lauke.
Nereikia man žiemos,
Pūgos gauruotos ir šaltos,
Išplėškit širdį, jeigu galit,
Kad nereikėtų man užjaust.
Bet tegu lieka tas dangus,
Paklydę Rojaus paukščiai,
Palikite ir tą kruopelę,
Kuri daigins daigelį mažą.
Nereikia man žiemos
Ir vasaros šiltos...
Bet susimildama prašau,
Palikite kapelį man...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-02-08 22:59:28
Suprantau, kad atmetama viskas, kas yra žmonių gyvenime. Atsisakoma jausmų. Tereikia tik liepelės, akmenėlio, dangaus.
Iš dalies suprantu ir Išplėškit širdį, – stengiamasi nejausti, nes visa tai palikti gaila. Tačiau prašymas palikti kapelį neaiškus – bus gi tas kapelis, vienoks ar kitoks, bet bus.
Miglota idėja.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-08 11:58:38
Šalin vaikus snarglėtus
Ir motinas šventas.
Tikiuosi, kad tie nelabai suprantami "norai" tesiekia tik savų namų aplinką.
Neaprėpiamas nusivylimas dvelkte dvelkia.
Viskas praeina.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-02-08 10:49:25
Nesupratau nė minties, nė tokio jausmo. Atleiskite.