Kada jau nebeveikia
Nei žodis, nei akmuo,
Žaislus paimki, vaike,
Ir einame namo.

Tu būsi lyg ąsotis,
Kai ima jį daužyt.
Gyvenimas besotis, –
Yra taip, dievaži...

Reiks lipt į kalną statų, –
Draugai gal paglobos?..
Nėra juk rezultatų
Be atkaklios kovos.

Ir tau jau nebestinga
Nei valios, nei jėgų...
Gyvenimas prasmingas,
Kai tiek aplink draugų.

Ir saulė vėl šypsosis, –
Nėra jau taip blogai.
Gal sveikas liks ąsotis,
Norėsi jei labai.