Ten aukštai, ten aukštai, ten aukštai,
Kur prasideda vėjų lianos
Ir į jas įsiviję kalnai,
Ties bedugnėmis properšos ganos
Begalinio dangaus, o jose
Mūsų laimės šviesusis miražas,
Pasiklydusi mūzos dvasia —
Apie meilę eilėraštis mažas
Ten aukštai, ten aukštai, ten aukštai,
Kur prasideda vėjų lianos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-06 22:12:12
Man kažkuo primena dainą "Erelio brolis" (El Cóndor Pasa)
https://www.youtube.com/watch?v=9isky8I13vA
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2016-02-06 21:57:55
Lengva, gražiai nėriniuota, šviesiai emocinga, - puiki poezija.
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2016-02-06 21:52:31
Labai gražus ir, priedo, logiškas eilėraštis, tad nieko taisyti skyryboj nereikia, skyryba panaudota išryškinant autorės norimą interpretaciją.
Kableliai po „ten“ stabdytų dinamišką skrydį į aukštį, čia be pauzės pasakytume ir kasdieninėj kalboj. Taškai po m a ž a s ir g a n o s visai iškreiptų autorės mintį. „...jose – “ – pagal skonį... gali pakakti natūralios pauzės eilutės gale.
Lianos – vėjo srovės, vartotina įprasta rašyba.
Abejotina dangaus properšos, šiaipjau properšos būna debesų ir pan.
Netenka ypatingai gilintis, kad suvoktume turinio ir formos dermę šiame eilėraštyje. Ir komentarai nerodo kliūčių suprasti.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-02-06 19:39:15
Toks geras jausmas perbėgo per sielą: šviesu, švelniai vėjuota , bet labai šilta.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-02-06 14:52:18
Labai vaizdingas, veržlus, kupinas jėgos...
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2016-02-06 13:52:51
„Pasiklydusi mūzos dvasia –
Apie meilę eilėraštis mažas“
Kabina iki sielos gelmių...