Žengei baisingon nežinion,
Kai virš galvos bangos pakilo?
Nuplaus, taškys, ar Jo žinioj?
Tu liksi gyvas – Jis prabilo.
Ar leidau kovot su stichija?
Ar tau savų jėgų pakaks?
Ką tuo metu širdis mintija?
Kas leido sielai duobę kast?
Esi apsaugotas kas žingsnį,
O savo žaidimus žaidi...
Pakelsiu ranką – vienas mirksnis,
Varge suklupsi, ar girdi?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-02-04 19:01:43
apie aukštesnę galią...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-02-04 18:13:34
Atsiprašau, bet kažkas ne taip. Kažko aš nesuprantu. Jeigu turėta omenyje Dievas, tai jis tiesiogiai nepamokslauja, o tuo labiau negrasina.
Imanuelis Kantas teigė, kad akivaizdžiai parodydamas savo buvimą Dievas atimtų iš žmogaus apsisprendimo laisvę. Dorų ir sąžiningų būtų dauguma, tačiau jie taip elgtųsi iš baimės ir noro įsiteikti.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-02-04 16:08:15
Turbūt tai Dievas kalba. Bet jis nekankinamas didybės manijos (nesako Manęs). Apskritai grūmojimo daugoka. Na, bet gal pamokslas. Ir pamokslauja galingesnė už žmogų Stichija.
Paskutinis posmelis rišliausias.