Laimė

Tik vėjas glosto, taršo plaukus
Ir pina obelų šakas.
O laimė bėga nesulaukus,
Kol šiandien ją pavys kažkas.

Ir vienas kito žmonės klausia:
– Sakyk, drauguži, kur eini?
Manau, atsako jam tikriausiai:
– Vanduo kol kas dar šuliny.

O žmonės visad taip jau nori,
Kad būtų kibirai pilni.
Tada ir pildosi jų norai,
O jų tiek daug, jų ne vieni.

Ir dar... Žmogus vis klausia žmogų.
Sutikite, dažnai taip būna,
Bet jei vienam taip tau atrodo,
Tai kam, mielasis, mušti būgną?

Dabar aš su jumis, aš čia, –
Tai mano laimės valanda.
Ir vis viliuosi paslapčia,
Kad laimė nepabėgs. Tada...
lenciūgėlis

2016-02-01 06:43:39

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-02-01 11:52:47

Labai gražiai aprašyta kasdienė buitis, žmonių bendravime atsiradęs susvetimėjimas, kai kaimynui ar pažįstamam neberandama šiltesnių žodžių. Periimame Vakarų, amerikietišką gyvenimo būdą, nesusimąstydami ar jis yra bent kiek geresnis už mūsų. Deja, tai tas pats, kas jeigu kalakutas pasipuoštų povo plunksnomis. Juk kalakutas - vertingesnis už povą. Nereikia išduoti protėvių.
O laimė... Nereikia jos vytis. Jeigu nėra didelės laimės, reikia ją susikurti iš smulkmenų ir pajausti savyje. 
 

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2016-02-01 11:09:11

Pritariu Anai - lengvas ir mielas kalbėjimas.