Koks kraštas nuostabus – Žemaitija!
Piliakalniai šventi, didingi ąžuolynai.
Marijos žemė – Lietuva!
Žali ir kvepiantys sakais pušynai.
 
Kiek upių įvairių tave skalauja:
Venta, Dubysa, Šešuvis...
Tokios skirtingos akmenuotos, sraunios,
Bet kas pavasarį šlaituos ievos pražys...
 
Gelmėj didžiulėj Platelių
Mėnulis prausia žvaigždeles,
O Baltija pribarsčius gintarų
Mums dovanoja truputį savęs.
 
Poetų apdainuota, aprašyta
Senolių žemė tu, Žemaitija!
Tos žalios pievos, gandrų išbraidytos,
Smūtkeliai, rymantys pakelėje...