Slinko sutemos liepos meduotos,
Kilo ežero tingūs purslai,
Negalvojom, kad šitiek daug duota,
O vis tiek mums atrodė mažai.
Kai širdis lig nakties pripėduota,
Dvelkė vėjas laukų lietumi,
Tu kalbėjai, kad šitiek mums duota,
Netikėjau tuomet tavimi.
Link rugjūčio nuslinko vilionės,
Lyg aviečių raudona skalsa,
Tiek savęs man atidavei noriai,
Patikėjau — tu žemė visa.
.................................................
Slinko sutemos liepos meduotos,
Dvelkė vėjas laukų lietumi...