Santrauka:
Kai gimstu ir augu šalia Jablonskio tėviškės, o laikui bėgant apsigyvenu (20 metų) netoli Basanavičiaus tėviškės, tai tokia tarme ir kalbu.
Nubėgo sapnas takeliu,
paliko pėdas tarp beržų.
O aš einu, einu, einu
ieškoti saulės spindulių.
Beržų alėjoj pasiklydę
staiga aptinkam naują brydę.
Tenai nubėgo mažas kiškis,
kur veda kelias į Vilkaviškį.
Beržų alėjoj galva sukas,
ant jos vėl krinta snaigių pulkas.
Ir slepia pėdas po sniegu,
kur ką tik bėgau tarp beržų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2016-01-31 19:12:13
Šio eiliuko eufonija žymiai geresnė, tačiau maža metaforos slapties.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2016-01-26 11:28:10
Primenu, kad tarmė labai įnotinga ir vertinama bus tik kartu su įgarsinimu.
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2016-01-25 20:25:52
Puikus eilėraštukas vaikams. Tai - aukščiausias poetinio kūrinio vertinimas.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-01-25 16:08:24
gražu
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-01-25 13:58:09
Toks senoviškas...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-25 10:08:38
Labai mielas kūrinukas, kaip ir pati tarmė.