Derink žingsnį prie silpno, vedly —
Dykumoj nepasklis karavanas,
O geisti vaizdiniai virs oazėmis ir šuliniais,
Nes didybė kilni
Vertę gyvasties puikiai išmano.
Liksi vienas galop,
Jei save tik brangint sumanei.

Lai teks gurkšniu mažiau,
Į daugiau kąsnių trupinsi riekę,
Po apsiaustu tavu
Lai koks tirtantis kūnas palįs.
Kad ir sunkiai, lėtai
Visą būrį tu veskis į priekį,
Nuosavos gyvasties
Lyg nutaręs visai netaupyt.

Tai — didžių pareiga
Saugot artimą, šeimą ir gentį —
Nežinia, iš kurio 
Kraujo atšakos vaisių augins.
Net silpniausi būry
Dar nors dieną geidauja gyventi.
Juos palikęs myriop,
Vaikštant Giltinę jausi aplink.

Drąsink žvilgsniu, žodžiu —
Jų mintims lai netrūksta tikėjimo
Dalinai tavimi, 
Bet labiausiai — pačiais savimi,
Kol galop palengvės —
Tikslą savo kelionės priėjome,
Galbūt amžium vėliau,
Bet svarbiausia, Vedly, jog visi.