Mielas žmogau iš Atodūsių gatvės,
Lieka lai puslapiai vėl atversti...
Nors tu toli, nejuntu aš vienatvės –
Mintys nuklysta, ir būnam arti.
Vieną eilėraštį nuolat kartoju,
Tą, kurs atėjęs iš tavo namų...
Šypsosi mėnuo. Žvaigždė tolimoji,
Gal nukris ten, kur dabar esi tu.
Ten, kalnuose, kur paliekamos vėžės,
Ten, kur ir saulė arčiau, ir dangus...
----------------------------------------------------
Liūdną brūkšnelį čia vakaras brėžia,
Ten – glosto vėjas, o sniegas purus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): verutė
Sukurta: 2016-01-23 18:31:03
daug kalba atversti puslapiai,gražu
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-01-23 17:55:29
...gražiai poetiškai plaukia jausmai...didigi vaizdai...paliečia širdį...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2016-01-23 16:26:11
Tokio švelnaus ilgesio lyrika. Patiko atverstos knygos motyvas, čia ir laiškas, ir atodūsis, prisiminimas, linkėjimas... Gražūs jausmai.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-01-22 20:06:09
su paslaptimi toks...