Stangria vija jausmai supinti
Ir nuogos lūpos liečiasi banga
Mėnulio priekaištai gąsliai klaidina
Bet vėjo kūnas vis dar tylus
Išsipina laukimas lydėjimo lašus pažėręs
Žvaigždėtas žėri laukiantis lietus
Balta naktis pašvaistės šokį lieja
Ir vėjas išskleidžia maldavimo sparnus
Laukimo vėtra tolstančia bure išplaukia
O vandenyno šauksmas jiems atnešė jausmus
Širdies audra vilties glėby nerimsta
Ar laivas skęs?..
Ar dar krante jo lauks...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasaros meilė
Sukurta: 2016-01-24 08:56:53
Tikras ilgesys.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-01-23 11:38:53
Nors jau išsemti ne vieno rašančiojo, išsireiškimai gana vaizdingi.
Bet iš junginių sudarytas pasakojimas – labiau konstatavimas, o tai neina giliau, plačiau, asociatyviau – nesudaro poetinio lauko. Populiariai kalbant apie raišką, matyti dėliojimas, paprasčiausiu būdu kartojami žodžiai (pvz., laukimas, laukiantis), nepagalvota, kaip įdomiau apibendrinti tą banalų atnešė jausmus.
Ilgesys – gera tema, galimybių kupina.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-22 19:11:29
Nors ir liūdnas būna išsiskyrimas, bet koks džiūgus - susitikimas.
Ne, laivas neskęs...
Reikia taip savo ateitim tikėti, kad išplauktų paskendę laivai.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-01-22 17:42:49
Šis eilėraštis gilus mintimi, bet išpildymu dar klumpakojis. Iki valso (bent jau) - dar reikėjo gerokai jį pavedžioti arba kitaip, pabrūžinti.Toks įspūdis, kad labai skubate kažkur...