Dienos bėga, nubėga,
Metai slenka pro šalį,
O mes čia pasiliekam,
Kiekvienas – ant savo kalnelio.
Kiekvienas – minioj ar po vieną
Veidus laikui atgręžę.
Prigludę prie gimto žodžio,
Prie pasodinto medžio.
Tėviškės pievon subridę
Gyvenimo dovanas semiam...
- - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Dienos, metai – pro šalį,
Mes čia – ant žemės, po žemėm...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-01-22 20:31:48
paprastai, bet giliai sminga žodžiai...Mes čia – ant žemės, po žemėm...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-01-22 20:12:15
Gyvenimo tiesa... Geras eil.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-01-22 14:45:24
Dienos nubėga, o mus palieka
su veide įspausta dar viena raukšlele...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-22 10:58:31
Labai mielas ir prasmingas kūrinukas.