Tos mažos akinančiai baltos snaigių servetėlės
Sušluostys praeities gličios šlykščiausią dumblą,
Vėl pumpuruos ras šilką švarų juos pietys praskėlęs.
Išmokus seką, darbas neužtrunka.

Seniems atrodo, metai — trumpas laikas,
Nes karuselejė galva žmogaus apsvaigsta.
Galop suprasi, kad iš lėto miršti —
Pusnim nebečiuoži, nes ji nušluostyt taiko.

Būtis švari, kol pats jos nesupurvini
Juodom mintim, pykčiu jos drumst nepradedi.
Pradėsi purtyt margą sielos turinį,
Kada įsmigs atšipus šerkšno adata.

Nušluostyt žmogų nuo visų paviršių
Vienos snieguolės aiškiai nepakanka.
Šios žemės turtais Rojaus nenupirksi.
Šalvena. Sninga. Pasitikim dangų.