Kai atodūsiai sklando ore,
O dangus vakarėja,
Baltą ranką ištiesk—
Snaigės krentą į delną.
Šėmas rūkas nutįsęs
Už sienos šviesėja.
Ir palaimą suteikia
Viduržiemio pusnys.
Sapnas tvyro aplink,
O jame sklando laiko plaštakės,
Tu užmerki akis
Ir pajusi —
Ant delno nutupia,
Saugo laiko ženklai
Tavo ilgesio vasaros naktį,
Kol eiklieji žirgai iš sapnų
Visiškai nusiplūkia.
........................................
Kai atodūsiai sklando ore
Ir vienatvė į naktį išeina,
Tu atverki duris
Ir įleiski nenuoramą vėją...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-01-21 23:49:29
Vėją leidžiu kas dieną dideliais kiekiais ir pro langus, ir pro duris, nes Šiluminiai tinklai nori mane iššutinti :(((
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-01-21 22:00:53
Tu atverki duris
Ir įleiski nenuoramą vėją...
Reikia ir vėjo įsileisti, kad prablaškytų, kad nupūstų niūrias mintis, žaismingai ištaršytų plaukus... Tebūna jis - pavasarinis. :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2016-01-21 11:50:05
na, jei ,,vienatvė į naktį išeina|", tai atodūsiai nebeturi sklandyti ir pro atvertas duris įsileiskite gerą draugą, o ne ,,nenuoramą" vėją ( herberos patarimas)
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-01-20 22:21:30
Pataisiau nutūpia > nutupia (tūpti, tupia, tūpė, tūps), kiek išsiblaškė.
Gal galima ten rašyti nutūpę...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-20 17:57:30
O nenuorama vėjas žalos nepridarys?
Gražiai išreikšta žiema ir vasaros ilgesys?