Kokia graži kokia žalia
Šalelė Lietuvos!
Čia ošia ąžuolai
Šlama žali klevai...
Juose gandrai laimingi kleketuos!
 
Kalva čia ant kalvos,
O prie senos trobos
Suklupęs samanotas kryžius.
Kieme – sena svirtis
Kuprota kaip lemtis...
Per lanką veda kojų brydė...
 
Tas kryžius klūpantis kieme,
Žaliuoja diemedis šalia!
Čia – Lietuva! Čia kvepia mėtom !
Bažnyčių bokštai iš aukštai,
Į žemę žvelgia išdidžiai!
Varpų garsai plaukia laukais iš lėto...
 
Per pievas ir laukus
Dubysa vingį suks
Aplenkdama šlaite šaltinį.
Gelmėje ežerų skaidrių,
Aš savo žvilgsnį skandinu...
Juose visa dangaus žydrynė...
 
Ten Ančia, Akmena
Tarp skardžių tekina
Per Žemaitija rangos, teka.
Čia taip jauku, gražu,
Pilna mielų garsų,
Tik čia išgirsi dar žemaičių šneką.
 
Kokia tu nuostabi
Šalele, Lietuva!
Čia liks mana pėda įminta...
Gal žodis koks prigis?
Jei kam širdin įkris?
Kaip sėkla žemėj išauginta.