Dažnai galvoju: kur man prisiglausti?
Tas kaimas, kur gimiau, išnyko, žuvo.
Labai norėjau (vienas) įsisprausti Traškučiuose,
Sriūblių malūną menantis lietuvis.
 
Raseinių aušrą, dieną, vakarą
Sutikdavo ir palydėdavo
Jaunimas ir senoliai.
Į medį, akmenį,
Tarsi tyriausia ašarą,
Sudėdavo gražiai į muziką, į molį.
 
Tokia dalia yra – visi nueisime,
Išsibarstyme po plačią
Ir neplačią Lietuvą, -
Tik noriu, kad ne vien
Tik laisvę mes, -
Gimtinę tą, kur augome -
Labiausiai noriu – kad mylėtume.
 
***
 
Nenutrauksiu su gimtine ryšio,
Ramumu ir šypsena padėsiu,
Vėjo gūsiu, saulės spinduliu sugrįšiu
Proproproanūkio juoku suskambėsiu.
 
***
 
Žmogaus gyvenimas per trumpas,
Jei ką svajoji nuostabaus sukurti.
Tai reikia pasijusti Dievu
Ir amžius sutalpint į vieną Dieną.