Po dangum, virš akmens
ir gyvybės vandens,
kur siūbuoja
Pasaulio Medis,
stovi mūsų Namai,
sklidini šilumos,
o jų durys
svetingai
ateinantiems atviros.
 
Po šakom, ant šaknų
baltažiedės
kvapniosios akacijos
noksta šviesūs džiaugsmai,
klesti mūsų gyvenimai,
kai dalijamės
su visais,
ką gražaus
ir vertingo
sukaupėm dvasioje.