Atsispindi karklyne raudonas nuo šalčio dangus.
Žeme, žeme, ką šiandien užmigus sapnuoji?
Ar tavo sapnuose dar vaikšto pavargęs žmogus,
Ar žiogai tavo pievose valso melodijas groja?
 
Seną tvorą apšviečia žvaigždėtas,išbalęs dangus.
Vien karvučių rauda žolėje, prie pat kelio.
Ar meni, žemės grumstas koks buvo brangus,
Ir artojui  kaip prakaitas sruvo upeliais.
 
Ar meni tėvo dalgio plakimą aštrių ašmenų,
Griežlės balsą ant pradalgio kvepiančio, šviežio.
Nežinau ar meni tuos laikus - aš menu,
Tikri broliai kovojo dėl prarasto rėžio.
 
Vėl pakvips sudžiovintų rausvų dobilų arbata.
Žemę budins iš miego  laimingas artojas.
Aš žinau, duona būna visur tik su juoda pluta.
Mano žeme, ką šiandien sapnuoji?