Iš savo namų pabėgęs
Sugrįžta ledinis sniegas
Nuodėmių pripažintų plakamas
Nesulaužo pietinio vėjo
Tavo suglamžytos akys
Grįžta į laukiamą vietą
Rūdimis sutraukta meilė
Tikėjimo ženklo siekianti,
Lyja sąžinės liūtys
Galva akmeninė svyra
Skausmas tavo veidą
Drasko pūvančios vinys
Žuvėdros nukritęs žvilgsnis
Perveria klyksmas krūtinę
Saldų išpampusį spyglį
Praduria tavo religija
Atsikėlęs švariai nuogas
Žengei tik vieną žingsnį
Kitas jau buvo juodas
Kaip sugrįžęs sniegas, ledinis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-01-18 20:49:05
jausminga ..
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-01-18 11:07:21
Tokia laužymo technika nenauja. Tai nereiškia, kad negalima ja naudotis. Ir poezija iš to iškilti gali, bet šis kūrinys daugiau jausminis, viskas išsakyta aiškiai, vienprasmiškai, nors ir vaizdingai.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-18 10:24:19
Skausmingas ėjimas pirmyn, klumpant ir keliantis, lipimas per save ir netikras rytojus.