Kažkuo koreliuoja su „Pranašo virsmu“, bet aidas tolimas.
Temą galima pakreipti visaip. Čia tai vyksta per sukurtą nežemišką paveikslą.
Pranašė juokiasi iš visokio plauko maldininkų – maištautojų, šventeivų (laikančių save dvasingais), prisiplakėlių. Ji juokiasi iš to, kas įprasta (Saulės tekėjimas pagal nustatytą tvarką), iš to, kas kitiems atrodo kaip norma kasdieninė (neišmušami standartai). Plati Jos gebėjimų gama liečia ir vyrą – vilkas suraitomas į švelnią vilną. O tuo pajudinama tradiciškai stipri lytis (inercija).
Žodis negirdimas, kol nepajuntamas – išsipildęs per veiksmą.
 
Kas gi traukia minias link Jos? Juk tikėjimas šia stebukladare nėra tikrasis tikėjimas. Esminis traukos vektorius – galima savęs nevaržyti, vis tiek bus atleista.
Toks „tikėjimas“ – tik žodinis, valkiojant vardą, nesureikšminant ir neišreikšminant savaiminės esaties. Galimybė į ją kreiptis – greičiau jau naudinga laikinam apsiraminimui, nei dvasinga.
 
Ta Pranašė gali būti tiesiog Šviesa (kokiu vardu bevadintum), į ką žmonės eina ištisomis gentimis, tik vis  apgraibomis, daugiau pasąmoningai ilgėdamiesi visokių malonių. Tad nerealus visagalės Pranašės paveikslas – atspindys to, į ką linkusi žmogaus prigimtis. Silpnas, siaurakaktis, žemažiūris. Vartotojas.
 
Kažkas (ne ant Švento kalno ir ne paveikslo rėmuose esantis) visa tai atlaidžiai stebi ir juokiasi.
Gal tai tiesiog apie Dievą?
 

Patiko kūrinėlis. 
Deja, netrūksta ir vyrų tarpe "didžiųjų" pranašų, kurie net sugeba iš moterų išvaryti priedermes, įtikindami jas, kad tai tik pramotės Ievos reliktas. Čia žaltys nei prie ko. 

O žinot kas blogiausia? Ne, ne girta moteris, o moteris politikė. Atleiskit, jei įžeidžiau emansipuotas.

Ak, tos moterys! Tik per jas visokia velniava įvyksta.  :)))
Ir tai tiesa, juk moterys meluoja geriau................. :)
 

va, išvaryt tą žvėrį(šypt)

...na, šarlatanų pasaulyje tikrai apstu...kaip ir lengvatikių...aktuali tema...labai patiko...