Suklumpa svajonė nuoga, laižo iškrypę šešėliai
Pagiežos sustingus ranka stumia į juodąjį vėją
Ko drebi drebulį, eiti velniop tau reikėjo
Džiaugsmu ji klojo kelius ir ašaras Tavo išgėrė
Stingdė suktybę laike, angelus tavo prišaukus
Apsupo žvaigždynais akis, ir demonų kelią užvėrus
Ko drebi drebulį šaiposi siurbdamos iltys
Suraitė, tave rutuly, velką likimą patvėrę,
Klupo svajonė nuoga, atleidusi viską pasauliui
Rusena menkutė šviesa,
Nupūtei – savo saujoj!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-01-11 14:40:40
Suklumpa svajonė, eiti velniop tau reikėjo, džiaugsmu klojo, klupo ir t. t. – nepoetiška… visuma sudėta labiau iš teiginių. Tiesa, yra galimybių perauginti į poetinę miniatiūrą.
Gerai tai, kad bandyta netradiciškai išreikšti būseną. Gražiai skamba.
Gražu ko drebi drebulį.
Skyrybos sistemos nėra. Galima išvis atsisakyti kablelių, intensyvumas nenukentės.
Suraitė, tave rutuly, velką likimą patvėrę, > čia nesupratau
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-01-11 10:16:36
Skausminga išpažintis ir žmogiška atgaila. Tačiau dar yra likusi viltis:
...Rusena menkutė šviesa...
Jeigu ne liūdesys, būtų labai gražu.